Darbo kodeksas
Darbo kodeksas (lot. codex 'knyga, sąvadas'), darbo teisės sąvadas, darbo santykių teisynas; teisines darbo normas kodifikuojantis (sisteminantis) teisės aktas (įstatymas). Darbo kodeksu yra sisteminami (kodifikuojama) galiojanti privatinė (iš esmės darbo, iš dalies ir civilinė) teisė. Teisės normos išdėstomos vieninga forma bei viename akte. Remiamasi modernia atitinkamo laikmečio teisės technika bei darbo teisės mokslu (Laboralistika), pasitelkiama lyginamoji teisėtyra, ligtolinė nacionalinė bei tarptautinė praktika. Modernius darbo kodeksus turi įvairios Rytų bei Vidurio Europos šalys.
Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2002 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK), įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., – vienas naujausių darbo kodeksų Europoje ir bene visame pasaulyje. Rengiant LR DK, buvo pasinaudota Vengrijos, Čekijos, Lenkijos teisėkūros patirtimi. LR DK siekta sujungti pagrindines Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatas, įtvirtinti jas įstatymo lygmens Lietuvos teisės aktuose.
Iki naujojo LR DK Lietuvoje galiojo recepuotas tarybinis darbo įstatymas (Lietuvos TSR darbo įstatymų kodeksas).